Išvaizda

    Kaukazo aviganiai atletiški, raumeningi ir stambių kaulų, proporcingų ūgiui. Kūnas labiau ilgesnis nei aukštesnis. Galva didelė, pleišto formos, lengvai smailėjanti link buko, tiesaus snukio su kabančiomis ausimis ir giliai įdubusiomis, migdolo formą primenančiomis akimis. Ausys gali būti kirptos, tačiau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą veterinarai pagal įstatymus negali teikti šios paslaugos. Stambi uodega kabėdama siekia kulkšnis, tačiau gali būti virš nugaros pakilusi į pjautuvo formos kilpą ar žiedą, kai šuo juda ar yra susijaudinęs. Yra ne vienas kailio ilgio (ilgaplaukiai, trumpaplaukiai ir vidutinio ilgumo) ir spalvos (visų atspalvių pilka, gelsva, balta, pilkšvai ruda, dvyla) tipas, tačiau pirmenybė teikiama ilgaplaukiams, pilkiems Kaukazo aviganiams. Leistinos baltos, rūdžių spalvos dėmės, gali būti margi arba dryži.  Juodi ir juodi-gelsvai rudi aviganiai egzistuoja, tačiau yra brokuojami. Kaukazo aviganiai būna dviejų tipų: kalnų ir lygumų. Lygumų šunys trumpesnio kailio ir vizualiai aukštesni, nes ne tokie raumeningi. Kalnų šunys ilgaplaukiai ir raumeningi. Kaukazo aviganiai – sunkiasvoriai, jie sveria nuo 45 iki 70 kilogramų, jų ūgis – 64-75cm ties ketera.

Charakteris

    Nepriklausomi ir ypatingai stiprūs, tačiau inteligentiški šunys skirti ne kiekvienam. Jie reikalauja atsakingo elgesio, o nepatyrusiems šeimininkams gali tapti net per dideliu iššūkiu. Šie galingi ir masyvūs šunys gerbia tik lyderius, todėl šeimininkai jų atžvilgiu turi tokiais tapti. Su vaikais Kaukazo aviganiai paprastai sutaria gerai, tačiau nelaiko jų šeimininkais. Tai dominuojanti veislė, kitoms šunų veislėms beveik neįveikiama. Kaukazo aviganis savo kieme bet kokia kaina sieks tapti lyderiu. Jų elgesiui būdinga pagarba vyresniems, stipresniems, kalės dažniausiai paklūsta patinams. Poreikis būti lyderiu auga su amžiumi. Mažytis šuniukas džiaugsmingai dūks su kitos veislės šunimis, žmonių vaikais. Šiek tiek ūgtelėjęs po truputį pradės dominuoti, rodydamas savo valdžią kitiems šunims. Elgesys gali būti pavojingas, jei kitas šuo nepripažįsta kaukazo viršenybės, tačiau jiems paklusus specialiai agresijos nerodys. Kaukazo aviganis gali kartais „patikrinti“ šeimininką, ar jis neprarado savo lyderio pozicijos, todėl svarbu išlikti budriems. Kuo daugiau laiko praleisite su savo augintiniu, tuo jį geriau pažinsite ir žinosite ko tikėtis. Šie šunys kaip ir visi kiti labai greitai „užuodžia“ baimę, tad jei nepasitikite savimi ar augintiniu, skirkite minutėlę susikaupimui ir apmąstykite savo veiksmus kad neiššauktumėte netinkamo šuns elgesio. Norėdami užauginti  stabilios psichikos ir paklusnų Kaukazo aviganį turite kai ką padaryti, o tiksliau nedaryti esant jam mažam: visų pirma, neleiskite mažam kaukaziukui net ir žaidžiant kandžioti rankų! Šeimininko ir šiaip visų žmonių rankas šuo turi gerbti. Kai šuniukas bando kąsti, reikia jo apatinę lūpą prispausti prie dantų taip, kad kąsdamas jis pats sau įsikąstų. Jau nuo mažens žaisdami atiminėkite iš šuniuko kaulą ar kokį kitą skanėstą. Jis turi lengvai atiduoti šeimininkui gardėsį ir pasitikėti, kad jis jam grąžins atgal. Jei šuo artinantis prie jo dubenio pradeda urgzti ant jūsų, tai pirmasis signalas, kad kažką darote ne taip ir šuo jūsų nelaiko šeimininku, o tik konkurentu. Jei atsitikus tokiai situacijai nesiimsite nieko keisti, vėliau ėdalą gali tekti padavinėti iš labai toli ir bijant kad būsite užpultas, kitaip sakant, užsiauginsite žvėrį. Žvėrį iš šio šuns galima padaryti ir laikant jį ant grandinės. Nesvarbu ar grandinė ilga ar trumpa, toks laisvės suvaržymas šuniui, veda jį iš proto. Laikykite augintinį voljere, kur jis laisvai gali bėgioti. Nesielkite su Kaukazo aviganiu šiurkščiai ir nebauskite už smulkias pražangas, nes šis šuo skriaudos nepamiršta.

    Kaukazo aviganiai labiausiai saugo tas vietas, kur laikomas jų maistas, tad jei norite kažkokių pastatų ypatingos apsaugos, padėkite ten jų sauso ėdalo maišus ir parodykite juos.

    Tinkamai elgiantis ir auklėjant Kaukazo aviganį, galima išauginti tikrai puikų šeimos draugą ar tarnybinį šunį. Tačiau nepergyvenkite, jei net ir siejant ypatingiems ryšiams ir pasitikėjimui, jūsų Kaukazo aviganis nebus šimtu procentu paklusnus. Tai šuo, leidžiantis sau mąstyti ir besąlygiškai paklūstantis tik savo instinktams, kurie labai stiprūs. Jokių banalių jausmų ar liguistų polinkių tiesiog griežta vilkų logika ir aiški hierarchinė valdžios struktūra.

Istorija

    Tarp Juodosios jūros vakaruose ir Kaspijos jūros rytuose esantys Kaukazo kalnai yra namai tokių valstybių kaip Armėnija, Gruzija, Azerbaidžanas, Ingušija, Iranas, Turkija, Osetija. Tai ir Kaukazo aviganių dar vadinamų Kaukazo kalnų šunimis gimtieji namai. Kaukazo aviganiai egzistavo nuo antikos laikų ir yra vieni iš seniausių molosų. Yra kelios kilmės versijos: vieni mano, kad tai Kaukazo kalnų vietovių prijaukintų vilkų palikuonys, kiti tvirtina, kad veislė atsirado sukryžminus Mastifą ir Špitcą, dar kiti – kad tai iš Tibeto į Kaukazo kalnus atklydę aviganiai. Kas iš tiesų žinoma, tai, kad piemenys Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir aplinkinių teritorijų kalnuose bei šiaurės Kaukazo stepėse buvo priklausomi nuo Kaukazo aviganių, kurie ganė bandas ir saugojo kaimus. Nemažai legendų yra sukurta apie veislės drąsą, ištikimybę ir  žiaurumą ginant nuosavybę. Šie šunys kovoja iki paskutinio kraujo lašo.

    Pirmasis Kaukazo aviganių pasirodymas parodoje buvo 1930-aisiais Vokietijoje. Ypač Kaukazo aviganiai populiarūs Rusijoje. Sovietmečiu šios veislės šunys sargavo gamyklose ir saugojo valdžios turtus.